“Apie Pačiolio kursus mąsčiau jau seniai. Dar pradėjusi teisės studijas pastebėjau, kaip kompleksiškai šios studijos siejasi su kitomis sritimis. Buhalterija buvo viena iš tų sričių, kuri galėjo pateikti aiškesnį įmonės valdymo ir jos veiklos organizavimo vaizdą, daug siejosi su darbo, mokesčių teisėmis. Dar didesnį potraukį šiems kursams pajaučiau, kuomet pradėjau dirbti su bankroto administratoriumi. Pastarojo veikla neatsiejamai susijusi su įmonės dokumentų vertinimu. Akivaizdu, jog neturint sisteminio suvokimo kaip yra rengiamas finansinių ataskaitų rinkinys, kaip teisingai turi būti atliekami bei įforminami tam tikri veiksmai įmonės viduje, tampa sudėtinga kompetetingai ir visapusiškai įvertinti konkrečią situaciją bei apginti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus bankroto byloje. Pradėjusi lankyti kursus, pastebėjau, jog nesu vienintelė vedina netradicinių lūkesčių. Mano grupėje buvo žmonių, kurie galvojo apie savo verslą, todėl pasirinkti kursai jiems buvo daugiau priemonė prižiūrėti buhalterį, nei patiems „ ragauti šios duonos“. Buvo ir tų, kurie jau sėkmingai dirbo šį darbą, tačiau abejojo, ar turėtos studijos suformavo tinkamą žinių pagrindą kokybiškai atlikti buhalterio funkcijas. Tikiu, jog tik visapusiškai pažinę tam tikrus dalykus įgaliname save juos kontroliuoti bei panaudoti asmeniniais tikslais. Buhalteriniai kursai lygiai taip pat suteikia galimybę įgauti kontrolę tam tikros informacijos atžvilgiu bei vėliau šią informaciją panaudoti asmeniniais tikslais. Tų tikslų gali būti labai daug: nauja profesija, nuosavas verslas, gebėjimas pritaikyti naujus įgūdžius esamame darbe ir pan. Lietuvių mėgiama patarlė „Ką išmoksi- ant pečių nenešiosi“ šiuo atveju puikiai tinka, todėl nevertėtų nustebti, jog po šių kursų sėkmės istorija gali skambėti ir kiek kitaip nei „baigęs (-usi) kursus pradėjau dirbti buhalteriu (-e)“